Rugpjūčio šviesa

Į šviesą šunišką ir nykią

Vilioja mane kažin kas.

Po to  – ar grįši, ar negrįši –

Jau bus tas pats, visai tas pats…

 

Per blausią naktį  – mėnesieną

Pašiurpę varnos nusiyrė.

Ir medžiai paskubom šnabždėjos,

Ir šaukė tolimas – Kažkas.

 

Aldona Žemaitytė (1967 m.)

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą