Profesoriaus Liudo Mažylio žurnalistinė patirtis

Liudas Mažylis | A. Sartanavičiaus nuotr.

Mano žurnalistinis sumanymas pakalbinti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Liudą Mažylį Vilniaus knygų mugėje pasirodė esąs labai optimistinis – laisvesnės minutės, kad prie jo nesibūriuotų autografų pageidaujančių žmonių, taip ir nepasitaikė. Kas prašė pasirašyti ant jo grožinės knygos, kas ant dokumentų rinkinio ar tik ant Vasario 16-osios akto.

Tačiau kolegės paprašyta apie profesoriaus žurnalistinio darbo patirtį pasiteiravau jau pasibaigus Knygų mugei telefonu, taip pat jam labai skubant. Nors per šiuos metus buvo atskleista labai daug įdomesnių prof. L. Mažylio gyvenimo akcentų – vienas iš tokių mažiau minėtų – jo žurnalistinė patirtis.

Kaip žurnalisto mano patirtis yra fragmentuota. Kažkada, 1990–1993 metais, aš buvau netgi dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Šita kasdieninė laikraščio leidybos patirtis man turbūt atsakė į klausimą, kad tai negalėjo trukti ilgai. Tai ne tokio žmogaus, kaip aš, natūrai. Žinote, galiu susikoncentruoti, kokiam nors energijos pliūpsniui, bet kai tu  daug sekmadienių iš eilės  rašai, nes per šešias dienas nespėjai, tai … gali trukti vieną mėnesį, penkis, bet tikrai ne visą gyvenimą. Profesionalus žurnalistas tą gali, o aš , pasirodo, negaliu.  Tai va tokia ta pirmoji patirtis.

Na,  o dabar aš įsijungiau į dokumentinių apybraižų ciklą, kurį tituluoju kaip artisto vaidmenį. Tačiau iš tikrųjų tame labai labai didelį dozė yra ir  publicistikos, žurnalistikos. Kolegos žurnalistai priima mane kaip savą, o kai man Lietuvos žurnalistų draugija įteikė Stasio Lozoraičio žurnalistinę premiją (2018 m. sausio 8 d.  – red. past.) – tai, apskritai, buvau devintame pripažinimo danguje!

 

Liana Binkauskienė

 

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą